Skolos patenkančios pas antstolius yra uždelsti ir apleisti įsiskolinimai. Atsiskaitymo valdymų specialistų nuomone, brangių skolų ir smaugiančio antstolių smagračio galima būtų išvengti tiek verslui, tiek gyventojams, jei atsiskaitymų valdymo procese būtų laiku atlikti keli svarbūs veiksmai.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 290 tūkstančių skolininkų – kas dešimtas šalies pilietis. Net 37 procentai skolininkų yra skolingi privačiam sektoriui, 60 proc. įsiskolinę valstybei, o dar 3 procentai – fiziniams asmenims.

Pastebima, kad ilgi skolininkų sąrašai susidaro tose kompanijose, kurios labiau orientuojasi į pardavimus (kuo daugiau parduoti ir kuo daugiau sąskaitų išrašyti), tačiau dažnai visiškai nekontroliuoja sąskaitų apmokėjimo.

Būtina paskirstyti funkcijas

Siekiant išvengti skolų ir uždelstų sąskaitų atsiradimo būtina sąskaitų apmokėjimo kontrolė.

„Viena dažniausių įmonių klaidų yra daroma tada, kai sąskaitų apmokėjimo kontrolė paskiriama vadybininkams, buhalteriams ar net pardavimų skyriams“, – pastebi Toma Matutytė, atsiskaitymų valdymo UAB „Sergel“ generalinė direktorė. Tuomet, anot jos, sąskaitų apmokėjimo kontrolės funkcija tarsi padalijama visiems. Dirbančių daug, tačiau atsakomybės už rezultatus nėra.

Todėl naujai besikuriančioms įmonėms ir bendrovėms su patirtimi, „Sergel“ specialistai pataria apskaičiuoti, kas jiems naudingiau – kurti etatus ar samdytis partnerį atsiskaitymams administruoti. Turėti šį darbą dirbančius žmones įmonės viduje reiškia darbo užmokesčio ir darbo vietos įrengimo sąnaudas, išlaidas darbo priemonėms, transportui ir pan. O šioje srityje besispecializuojančios įmonės nuolat dirba siekdamos šiuos procesus efektyvinti, ieško, kaip visą šį darbą padaryti kuo pigiau ir kokybiškiau.

„Ypač svarbu atminti, kad sandoriai baigiasi ne sąskaitos išrašymu, o sąskaitos apmokėjimu. Vienas ryškesnių tikėtino įsiskolinimo bruožų – pateikta sąskaita neapmokama per 2–3 mėnesius nuo apmokėjimo termino“, – įžvalgomis dalijasi p. Matutytė, „Sergel“ generalinė direktorė. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant skolos dydžio – 50 ar 1000 Eur – bet koks įsiskolinimas kenkia įmonės veiklai, nes sutrinka pinigų srautai, gali būti atidedami investiciniai projektai, blogėja santykiai su tiekėjais ir pirkėjais.

Efektyviau nei nurašyti į nuostolius

Partnerystė su atsiskaitymų valdymo įmone – jau savaime yra poveikio priemonė ir finansinės higienos požymis. Skolininkai tokį bendradarbiavimą supranta labai aiškiai. Jie suvokia, kad lengvai neišsisuks, nes su skolomis dirbama profesionaliai, niekas į nuostolius nenurašys. “Skolininkams bus skambinama, tariamasi dėl skolos apmokėjimo. Taip pat bus taikomos tam tikros poveikio priemonės: jie bus apmokestinti delspinigiais, reikės apmokėti skolos administravimo išlaidas, o galiausiai dėl neapmokėtų sąskaitų net gali grėsti teismai. Vieną kartą taip pasimokę, antrą kartą jie jau žino, kad sąskaitas reikia apmokėti, ir geriausia – tai padaryti laiku“, – sako „Sergel“ vadovė.

Geriau nesislapstyti

Gyventojams taip pat svarbu atminti, kad priverstinai išieškoma skola vidutiniškai brangsta ketvirčiu, o skolininkui vengiant mokėti, ji gali pabrangti dar kelis kartus. Dažniausiai skolų susidarymą lemia netinkamai paskirstyti piniginiai srautai ir klaidingai sudėlioti prioritetai, kitaip tariant – nerūpestingumas ir finansinis neatsakingumas.

Jeigu jau taip atsitiko, kad susidarė skola, patariama nedelsiant kreiptis į kreditorių ar skolas administruojančią įmonę ir bandyti susitarti, per kokį laikotarpį būtų galima padengti įsiskolinimą, bei sudaryti atsiskaitymo grafiką. Taip pat rekomenduojama nesislapstyti, o geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti.