Atsiskaitymų valdymo specialistas, norėdamas išlikti konkurencingas, turi žengti koja kojon su laiku ir nuolat atnaujinti finansų rinkos žinias. Šiuo metu viena aktualiausių temų – kriptovaliutos.

Kriptovaliutos: ar rizika verta galimybių?

01-10-17 14:01

Atsiskaitymų valdymo specialistas, norėdamas išlikti konkurencingas, turi žengti koja kojon su laiku ir nuolat atnaujinti finansų rinkos žinias. Šiuo metu viena aktualiausių temų – kriptovaliutos.

Nors apie šį finansinį instrumentą informacijos yra daug, tačiau suprasti, kaip jis veikia, ganėtinai sudėtinga. Į pagalbą ateina profesionalai. Kriptovaliutų temą, jų rizikas ir galimybes „Sergel“ komandai pristatė IT ekspertas Gintautas Sasnauskas.

Susitikimo metu išsiaiškinome, kas yra kriptovaliuta, kaip veikia paskirstytų duomenų technologijos (angl. blockchain) ir kriptovaliutų „kasimas“ (angl. mining).
Kriptovaliutos – tai decentralizuotas finansinis instrumentas, sukurtas ir veikiantis internete. Vienas populiariausių paskirstytų duomenų technologijų produktas – bitkoinas – niekam nepriklauso ir yra kontroliuojamas jo vartotojų bendrijos. Šios valiutos yra virtualios ir nesiejamos su jokiu realiu turtu, jų vertė priklauso nuo to, kiek jas įvertina žmonės ir koks yra jų poreikis.

Pasak IT eksperto, šios finansinės priemonės išpopuliarėjo, nes, manoma, tai yra pelningas būdas pritraukti investicijų kompanijai, verslui arba, turint galimybių, investuoti į dominančią sritį.

„Regis – viskas labai paprasta ir genealu. Tačiau yra didelis bet: investuodamas tradiciniu būdu, investuotojas gauna savotiškų garantijų, turi galimybę stebėti ir tam tikrais atvejais net dalyvauti kompanijos, į kurią investavo, valdyme. Investuojant kriptovaliuta tokių garantijų nėra. Be to, investuotojai neįgyja jokių nuosavybės teisių į įmonę, taip pat teisių iš bendrovės reikalauti grąžos ar vykdyti pažadus“, – apie rizikas pasakoja p. Sasnauskas.

Rizika 50/50

Būtina atsiminti, kad asmenys, perkantys ar naudojantys tokias valiutas, prisiima visą su jomis susijusią riziką ir atsakomybę už galimus nuostolius. Bet galimybė užsidirbti, net ir esant labai didelei rizikai, vilioja ne vieną finansų nutrūktgalvį. Nuo šių metų pradžios pasaulyje geriausiai žinoma kriptovaliuta bitkoinai pabrango 150 proc., o sparčiai populiarėjanti „Ethereum“ net – 3 450 proc. Ekonomistai ir rinkos dalyviai įžvelgia besipučiančio burbulo požymius. Tai pripažino ir „Sergel“ svečias, tiesa, jis nesiryžo prognozuoti, kada galėtų Įvykti kriptoburbulo sprogimas ir kaip tai paveiktų pasaulio ekonomiką.

Tiesa, kol tai neatsitiko, investuoti kriptovaliuta gali bet kas. Kaip paaiškino Gintautas Sasnauskas, tereikia sugalvoti savo valiutą ir viešai paskelbti, kad platina jos vienetus visiems pageidaujantiems.

Įvykus platinimui, t. y. paskelbus pirminį kriptovaliutos siūlymą (angl. initial coin offering, ICO), „laimi“ visi: įmonė pritraukia reikalingų lėšų, o investuotojai į savo pinigines gauna naujos kriptovaliutos vienetų, kurių vertė ilgainiui gali išaugti. Kai kurie valiutų leidėjai dar pažada, kad naujosios kriptovaliutos savininkams periodiškai perves dalį uždirbto pelno ir taip didins jų investicijos vertę. Tačiau tai tik pažadas ir už jo netesėjimą jokios atsakomybės niekas neprisiims. Lietuvos verslai taip pat naudojasi kriptovaliutų galimybėmis. Kaip rašė „Verslo žinios“ (2017 09 01), ICO jau yra paskelbusi bendrovė „Monethos“. Šių metų gegužę savo kriptovaliutą išplatino decentralizuoto virtualaus privataus tinklo (VPN) kūrėja „Mysterium Networks“. Jai pavyko pritraukti daugiau nei 14 mln. USD. Dar anksčiau savo kriptovaliutą išplatino lošimo bendrovė „Edgeless“ ir pritraukė 52 tūkst. eterių, kurie tuo metu buvo verti 960 tūkst. USD. Artimiausiu metu savo ICO ketina skelbti ir „Bankera“, kuri jau yra pradėjusi išankstinį valiutos siūlymą. Ši bendrovė planuoja pritraukti apie 25 mln. USD kapitalo. Spalį savo valiutą išplatinti planuoja ir su švietimu dirbanti bendrovė „BitDegree“, rašo „Verslo žinios“.


« Atgal