CPK pakeitimai – atsijos smulkiąsias bylas ir paskatins apsvarstyti bylinėjimąsi

27-06-17 12:31

Nuo š. m. liepos 1 d. įsigalioja Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Vienas iš jų – žyminio mokesčio didinimas bylose dėl teismo įsakymų išdavimo. Manoma, kad viena iš žyminio mokesčio didinimo priežasčių gali būti siekis surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą ir sumažinti smulkiųjų bylų skaičių teismuose. Teisės specialistai tikina, kad padidėjusi žyminio mokesčio kaina galimai privers kreditorių apsvarstyti bylinėjimosi būtinumą, paskaičiuoti nuostolius ir išlaidas nesėkmingos bylos baigties atveju, taip pat paskatins ieškoti kitų galimybių ir naudotis ikiteismine skolų išieškojimo paslauga.

Pavyzdžiui, byloje dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui ginčijant skolos susidarymo faktą, bylinėjimosi stadija keičiama į bylos nagrinėjimą ieškinine tvarka. Jeigu kreditorius po skolininko prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo nusprendžia bylinėtis toliau, jis privalo primokėti žyminio mokesčio dalį pagal ieškinio apskaičiavimo metodą (sąnaudos didėja). Taip pat jeigu po skolininko prieštaravimo kreditorius nusprendžia nutraukti bylinėjimąsi ir neteikti ieškinio teismui, žyminis mokestis kreditoriui negrąžinamas.

Pasikeitimus komentuoja LINA RUZGAITĖ, UAB „Sergel“ l.e.p. Teisės skyriaus vadovė

Žyminio mokesčio padidinimas verslui (kreditoriui (ieškovui)) turi įtakos sąnaudų padidėjimui tik tada, kai bylos baigtis ar išieškojimas jo atžvilgiu yra nesėkmingi. Kitu atveju – žyminis mokestis yra priteisiamas kreditoriaus (ieškovo) naudai iš skolininko (atsakovo). Taigi, esant sėkmingai bylos baigčiai, skolininkas (atsakovas) privalo apmokėti kreditoriaus (ieškovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat jeigu skolos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka (per antstolį), esant sėkmingam skolos išieškojimui – jis išieškomas ir grąžinamas kreditoriui (ieškovui).

Žyminio mokesčio padidinimas gali paskatinti daugiau naudotis ikiteismine skolų išieškojimo paslauga esant mažesnei skolos sumai ir tai būtų vienintelis būdas išvengti papildomų sąnaudų (žyminio mokesčio, išlaidų už advokato pagalbą ir kt.). Verslininkai, siekdami išvengti papildomų sąnaudų, turėtų išanalizuoti ir įvertinti skolininko mokumą, sėkmingą bylos baigtį. Nemokumą ar tikimybę, kad skolininkas gali prieštarauti skolos susidarymo faktui, gali padėti įvertinti veiksmai, atlikti ikiteisminiame skolos išieškojimo procese. Remiantis atlikto ikiteisminio skolos išieškojimo informacija, kreditorius (ieškovas) gauna išvadą-siūlymą kreiptis į teismą arba informaciją apie skolininko nemokumą.

Kai kreditoriui (ieškovui), siekiant išvengti papildomų išlaidų, pradėti teisminius procesus nėra prasmės, nes ikiteisminio išieškojimo išvada rodo, kad jokių įrodymų apie teismo sprendimo įvykdymo galimumą nėra, teisininkai (Kliento pageidavimu) parengia dokumentus, reikalingus skolos nurašymui.

Kaip yra dabar

Pagal dabartinį galiojantį Civilinio proceso kodeksą (CPK) mokesčio dydis yra toks:

  • turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų;
  • bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi eurai;
  • dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni eurai.

Pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Minimalus žyminio mokesčio dydis bylose dėl teismo įsakymų yra ne mažiau kaip trys eurai.

Nuo liepos 1-osios

Pagal naujai įsigaliosiantį CPK už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:

  • turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų;
  • bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
  • dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų.

Pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Minimalus žyminis mokesčio dydis bylose dėl teismo įsakymų bus ne mažiau kaip aštuoni eurai. Ieškinio apmokestinimas iš esmės nesikeičia, o bylose dėl teismo įsakymų išdavimo žyminis mokestis ženkliai didėja.

 


« Atgal